PAGRINDINĖS PASLAUGOS

  • Individuali psichoterapija ir konsultavimas

  • Porų psichoterapija ir konsultavimas

  • Tėvų konsultavimas sisteminiu – šeimos – lygmeniu

  • Asmeninio augimo konsultacijos

  • Asmeninio augimo grupės

  • Biblioterapinės grupės

  • Biblioterapijos mokymai

  • Individualūs ir grupiniai emocijų paleidimo mokymai (naudojant emocinės laisvės techniką)

PASLAUGŲ TEIKIMO FORMA

  • Kontaktinis darbas

Vilniuje: Naujamiestyje

  • Nuotolinis darbas

GEŠTALTO IR PAPILDOMŲ DARBO SU KLIENTAIS PRIEMONIŲ POVEIKIS

Pas psichoterapijos specialistą paprastai ateinama siekiant TEIGIAMŲ GYVENIMO POKYČIŲ. Todėl iš pradžių jais ir pasidalinsiu. 

Pirmiausia – ne tokiais akivaizdžiais vidiniais: pritilo vidinis kritikas; ėmiau įsiklausyti į save, remtis savo nuojauta ir nuomone; užuot graužusis dėl praeities ar bijojusi ateities, vis dažniau gyvenu dabartyje; atsigavo vidinis vaikas – jaučiuosi išlaisvėjusi, lengvesnė, džiaugsmingesnė, turiu daugiau energijos; supratęs, kad tai, ką laikiau ramybe, buvo nuolatos slopinami jausmai – toks depresinis sąstingis, galų gale leidau sau pykti; pradėjau jausti anksčiau nujautrintą kūną, puoselėti save; jau galiu bent mintyse pasakyti ne; padariusi ką ne taip, dabar ne baru save, o sakau, kad buvau geriausia savo versija, priimu save ir myliu; išmokau labiau pasitikėti kitu žmogumi, atsiverti; užuot toliau skundusis dėl kitų elgesio ir pasaulio neteisybių, dabar energiją nukreipiu savo vidui puoselėti, anksčiau užtamsintiems akiniams valyti... 

O nuo vidinių poslinkių priklauso ir labiau matomi išoriniai pokyčiai – ne tik paties kliento ar jo(s) santykio su kitais, tačiau kartais ir kito žmogaus, ypač – savų vaikų, elgesio ar net sveikatos: išsprendus vidinį konfliktą ir palikus profesionalų sportą, baigėsi panikos atakos; perdirbus vaikystės traumas, pagaliau pavyko ilgai išsilaikyti darbe, įgauti finansinį stabilumą; paleidusi sėkmės baimę po daugelio nesėkmingų bandymų iškart išlaikiau vairavimo teises; perdirbus ribojančius įsitikinimus, galų gale išėjau iš labai traumuojančio darbo – grįžo gyvenimo džiaugsmas, atsistatė labai pašlijusi sveikata; išsprendęs vidinį konfliktą, išsiskyriau su psoriaze; išlipau iš priklausomo santykio su mama – šalia jos jau jaučiuosi ne kaip silpna mergaitė ar kovojanti paauglė, o kaip rami suaugusi moteris; atgavusi anksčiau nerimui išnaudojamą energiją, įkūriau savo verslą, apskritai išsiskleidžiau, nors jau maniau, kad tam esu per sena; perkeitusi savo požiūrį, santykį į sutuoktinį, dabar turiu naują vyrą – nors tebegyvenu su senuoju😊; kai tik paleidau norą kovoti, ne tik pati atsipalaidavau, bet ir išsisprendė ilgai varginęs teismo procesas; suvokusi, kad savo sūnuje matau mažą save ir patyrimiškai tai perdirbusi, negalėjau atsistebėti: visai kitas vaikas – daug ramesnis, nebesproginėja; atsiėmus savo projekcijas į jį, pradinukas sūnus po ilgo laiko ir visokių nesėkmingų gydymų nustojo mikčioti; prašiau rekomenduoti vaikų psichologą dėl dukrytės netikėtai destruktyvaus elgesio, bet per konsultaciją suartėjusi su po šiuo mudviejų konfliktu slypinčia savo jautriąja vidine mergaite, vaizduotėje ja pasirūpinusi, pajutau, kad problemos tiesiog neliko – namuose ramu, nes nurimau aš pati... 

Į kliento(ės) norimą pokytį keliaujama remiantis pagrindiniais GEŠTALTO PSICHOTERAPIJOS principais. Pagarbiu žmogiškai lygiaverčiu santykiu, per empatišką, tolerantišką dialogą, dėmesingai išgyvenant ir be kritikos priimant kiekvieną čia ir dabar akimirką – įsiklausant į save kaip visumą: kūno pojūčius, jausmus ir mintis. Atsiduodant kūrybiškam procesui, eksperimentiškai-patyrimiškai perkeičiami pasenę buvimo pasaulyje modeliai – uždaromi vadinamieji nepabaigti geštaltai.

Kaip itin talpi holistinė humanistinė kryptis, susiejanti geriausias vakarietiškų ir rytietiškų asmeninio augimo mokymo sistemų ypatybes, prireikus geštaltas puikiai sudera su kitų humanistinių terapijų krypčių metodais ir įvairiomis papildomomis psichoterapijos priemonėmis. Todėl pagal aplinkybes jas pasitelkiu stengdamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas klientės(o) norimam pokyčiui rastis. 

Siekiant pokyčio, pirmiausia skatinama įsiklausyti, suvokti ir priimti tai, kas šiuo metu yra. Tam kaip papildomas metodas labai efektyvi energinei psichologijai atstovaujanti EMOCINĖS LAISVĖS TECHNIKA: tiek žodinis (Nors man labai sunku, jaučiuosi kalta, kad taip elgiuosi su mama, priimu visą save...), tiek fizinis akupresūrinių taškų stimuliavimo, įvedančio į smegenų alfa būseną, kurioje jau gali vykti neuronų jungčių pokyčiai, aspektai. Tai padeda klientams greičiau išjausti užstrigusias emocijas ar (ir) pojūčius, transformuoti dabartiniam gyvenimui trukdančius iš vaikystės atsineštus įsitikinimus. 

Norint padėti įsisąmoninti kiekvienam žmogui būdingas asmenybės dalis – vidinį vaiką ir tėvišką/motinišką figūrą bei jų poveikį dabartiniam gyvenimui: tiek vidinei būsenai, tiek santykiams su aplinkiniais, pasitelkiama TRANSAKCINĖS ANALIZĖS elementų, tarp jų ir klientams aiškus bei gyvenime lengvai praktiškai taikomas visus toksinius santykius apimantis vadinamasis Karpmano trikampis, paremtas traumuoto vidinio vaiko trejopa reprezentacija: auka (bejėgis pažeidžiamas vaikas), gelbėtojas, agresorius. (Galima palyginti su kognityvinėje kryptyje taikoma schemų terapija, taip pat atkeliavusia iš transakcinės analizės.) 

Atliekant geštaltui įprastus dialogo su savo asmenybės dalimis eksperimentus kaip puikią projekcinę priemonę kartais pasitelkiame ir daugumos klientų mėgstamas METAFORINES ASOCIATYVINES KORTELES. Tai paprastai leidžia dar greičiau priartėti prie neįsisąmonintos vidinės patirties ir greičiau judėti link siekiamo pokyčio. Kortelės labai praverčia ir pagal klientų poreikius į terapinį procesą įterpiant SISTEMINĖS FENOMENOLOGIJOS elementus – tikrinant esamos ir kilmės šeimos bei giminės sisteminę tvarką, prireikus ją atkuriant. Pavyzdžiui, viena klientė, paprašyta iš pasirinktų kortelių sudėlioti savo šeimą, į ją įtraukė ne tik vyrą ir vaikus, bet ir tėvus, marčią bei anūkus, o savęs – ne. Per (savi)refleksiją tai suvokusi, sutiko su pasiūlymu paieškoti savo vaikišką dalį atspindinčios kortelės. Ta jos pasirinkta vidinės gyvybingos, džiugios mergaitės kortelė ir apskritai šeimos sisteminės tvarkos atkūrimas jai tapo vėlesnio individualaus darbo su savim atrama: šalia pareigų senstantiems tėvams, suaugusiems vaikams ir mažiems anūkams leido skirti daugiau dėmesio sau ir kaip tik pagerino santykius su artimaisiais. 

Klientų atsiliepimų apie terapijos poveikį galite rasti svetainės skyriuje ‚Apie klientų potyrius ir pokyčius‘. 

(GRUPINĖS) BIBLIOTERPIJOS POVEIKIS 

Naujausi tyrimai ir mano kaip skaitytojos bei biblioterapijos tyrėjos-praktikės, o svarbiausia – klientų – patirtys rodo, kad jau pats skaitymas daro savaiminį biblioterapinį poveikį. Įsitraukus į istoriją, nutyla vidinis kritikas, nuo neramių minčių apie praeitį ar ateitį dėmesys perkeliamas į čia ir dabar išgyvenamą akimirką. Tapatinantis su knygos herojais saugiai išjaučiami realybėje užslopinti jausmai – žmogus tarsi palengvėja. Taip gali būti patenkinti net ir neįsisąmoninti poreikiai. Kartais aplanko ir įžvalgos – ‚pasirodo, aš irgi panašiai elgiuosi: neišsakau savo nuomonės, neatstoviu ribų, – nebenoriu taip gyvent‘. Arba atvirkščiai – ‚nuo šiol norėčiau būti panašesnis į knygos veikėją – atviresnis, atjautesnis sau ir kitiem...‘ Ilgainiui gali rastis ir gyvenimo pokyčių. 

Skaitymo poveikis dar stiprėja toliau gilinantis į knygą su biblioterapijos profesionalu individualiai arba grupėje. Saugioje, priimančioje erdvėje galima laisvai pasidalyti išgyvenimais bei įžvalgomis ir būti išgirstam(i), priimtam(i) toks(ia), koks(ia) esi. Tai ne tik stiprina savivertę, bet ir padeda geriau įsiklausyti į save, didina suvokimą to, ką pasakoji kitam. O girdint savitą kito žmogaus nuomonę apie tą pačią knygą, didėja supratimas, kaip skirtingai mes matome tuos pačius dalykus, kartu ir empatija, tolerancija, apskritai plečiasi savęs ir pasaulio suvokimas. Jį dar padidina įvairios papildomos priemonės: terapinis-kūrybinis rašymas, metaforinės kortelės, emocijų paleidimo technikos, sisteminės psichologinės žinios. Remiantis specialiai biblioterapijai mano parengtais žmogaus vidinės struktūros ir tarpusavio sąveikos modeliais, kaip pavyzdžius imant atitinkamai parinktų knygų herojus, gilinamas suvokimas, kaip aš būnu su savimi ir kitais: vaikais, tėvais, draugais, kolegomis. Ir kaip galėčiau keistis norima linkme: labiau priimti ir mylėti save, ir tuo remdamasi(s) – kitą, kitokį, arba kitaip – savitą, unikalų, kaip ir aš pats(i), kad pajėgčiau išspręsti iškilusias gyvenimiškas problemas. Tai yra – kaip gyventi laisviau, kūrybiškiau, laimingiau... 

Būtent todėl biblioterapijai dažniau naudoju ne jai labiau įprastas trumpas knygų ištraukas ar poetinius tekstus, bet – pagal savo sukurtą autentišką metodiką – ištisas grožines knygas, kurias jos dalyviai perskaito namuose. Įvairūs knygos veikėjų tipažai, skirtingos jų tarpusavio sąveikos ir per tai ilgainiui patiriamos personažų transformacijos mums leidžia tapatintis su skirtingais savo paties asmenybės aspektais ir kartu įvairiais santykių su kitais žmonėmis tipais. Per tekstus išties jaukinamės save ir kitus. Kaip rodo ilgalaikė praktika, toks biblioterapijos būdas ne tik teikia hedonistinį malonumą, bet ir daro stiprų poveikį – skatina teigiamus realaus gyvenimo pokyčius. Knygos mums tikrai gali padėti išgyventi neišgyventą praeitį, išties būti dabartyje ir projektuoti mums labiau patinkančią ateitį.

Tai liudija ir grupinės ar individualioje terapijoje taikomos biblioterapijos dalyvių atsiliepimai:

  • Ačiū už knygą – tai mano antidepresantas😊 Jos herojės gebėjimas priimti kitą tokį, koks jis yra, ir parodyti esamos, nors ir sunkios situacijos šviesiąją pusę bei suteikti viltį žaidžiant „džiaugsmo žaidimą“ mane stulbina ir kasdien įkvepia. Pirmiausia priimti save visokią – ir liūdną, ne tik linksmą, tada ir kitus – visokius. 

  • Rekomenduota knyga man pasėjo tiek sėklų keistis, kad reikia tik nepamiršti jų palaistyti. Jos žodžiams nuolatos aidint galvoje, kai kurie veiksmai „tikrame gyvenime“ mano pačios jau yra pervertinami. Vis grįžtu prie „naujosios aš“ paieškų. 

  • Skaitydama pasiūlytą knygą pirmą kartą pajutau asmeninį biblioterapijos poveikį. Iš toksinio „Karpmano trikampio“ išėjusių herojų dialogai, knygoje aprašomų jausmų išgyvenimas pakėlė nuotaiką, atpalaidavo – ypač prieš miegą! 

  • Man skaitant buvo labai aktualu mintys apie tinkamą draugystę. Dabar suprantu, kad per daug tampriai sueidavau į santykį, kol prasidėdavo kažkokie nesutarimai ir aš, negalėdama pakelti agresijos, tiesių konfliktų, ryšius nutraukdavau.

  • Visose knygos veikėjose radau dalį savęs, savo būdo ar savybių, minčių. Viena kalbėjo keistai, tarsi ne laiku, per atvirai, per nuoširdžiai, lygiai kaip ir aš. Labai surezonavo, net užsirašiau. Ilgainiui jos tiesumas visas įkvėpė pokyčiams. Kaip ir mane – stengtis priimti ir vertinti save tokią, kokia esu. Kita, kad ir kaip bepyktų, rodytų susierzinimą – niekas nemato. Tai primena mane. Aš kitiems irgi nerodau, kad esu nepatenkinta. Slepiuosi ir sukuriu netikrą personažą. Tarsi per galvą davė – gal iš tiesų aš sau meluoju, vieną mąstau, kitą rodau. Privertė susimąstyti. 

  • Man rezonavo grupės pasidalijimas apie knygą, kad reikia išdrįsti, leisti sau būti savimi ir daryti, kaip pačiam norisi. Tik dabar pasidarė aišku, tiesiog nušvito. Padėjo suvokt, kad būtina pirmiausia pasitikrint, kas man gyvenime nepatinka, dėl ko galbūt jaučiuos nelaimingas, tada duoti sau erdvės. Ir tik tuomet, kada jau pats tampi mylintis save, tik tada tu gali ir kitą mylėti. Dabar man ši knyga tiesiog yra labai aiškus scenarijus, kaip tapti laimingam ir turėti gerus santykius su kitais. 

Daugiau ir išsamesnių atsiliepimų galite rasti svetainės skyriaus ‚Apie klientų potyrius ir pokyčius‘ dalyje ‚Apie biblioterapijos poveikį‘. 

Plačiau ir moksliškai argumentuočiau apie biblioterapijos poveikį bei jos santykį su (geštalto) psichoterapija galite pasiskaityti mano su kolegėmis straipsniuose ir juose nurodytoje literatūroje: